-->

Kas yra
nevaisingumas?

Nevaisingumas - tai organizmo būklė, kuomet sutrinka vyro ir moters reprodukcinė sistema. Visiškas nevaisingumas yra retas atvejis, tačiau jei 1 metus arba 6 mėnesius vyresniame nei 35 metų amžiuje turite reguliarius lytinius santykius ir nepastojate, reikia ieškoti priežasčių. Pasikonsultuokite su savo gydytoju!

Viena iš septynių porų turi vaisingumo problemų ir sunkumų pastojant1,2.

Priežastimi yra tai, kad 1/3 moterų, 1/3 vyrų bei 1/3 abiejų lyčių turi nuolatinių sveikatos problemų2 . Nevaisingumo atveju dažniausiai yra sutrikusi moters lytinių hormonų pusiausvyra arba nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos.

Moterų nevaisingumo priežastys gali būti skirstomos taip: apie 35 proc. moterų nevaisingumas yra susijęs su ovuliacijos sutrikimais,
35 proc. – su kiaušintakių ir dubens organų patologija,
20 proc. – su endometrijoze,
10 proc. – nevaisingumas neaiškios kilmės.3

Daugeliu atvejų nevaisingumą sukelia PKS ar prastos kokybės kiaušialąstės. Sužinokite daugiau apie PKS ir kaip pagerinti kiaušialąsčių kokybę!

Su amžiumi kiaušidžių rezervas mažėja (folikulų skaičius mažėja), taigi nėra priežasties delsti, geriau ieškoti pagalbos arba tiesiog natūraliai padidinti pastojimo galimybes.

44%

porų neieško pagalbos net jei ir negali susilaukti kūdikio4.
Nebūkite vieni iš jų, kreipkitės į gydytoją! Hormonų balanso klausimas aktualus planuojant nėštumą.


Įsigykite RICHTER CycleBalance® internetu!

Jei norite sureguliuoti ciklą, kiaušidžių veiklą arba jei jums diagnozuotas PKS, nepraraskite savo troškimo pagimdyti kūdikį! Tyrimai parodė, kad trečdaliui moterų, kurioms diagnozuotas PKS ir viršsvoris, sureguliuoti ciklą ir pastoti pavyksta sumažinus antsvorį, reguliariai mankštinantis ir sveikai maitinantis. Tuomet, kai atstatomas normalus hormonų balansas, atsistato reguliarus mėnesinių ciklas, normalizuojama ovuliacinė funkcija, sumažinamas atsparumas insulinui5.

1Boivin, Jacky; Bunting, Laura; Collins, John A.; Nygren, Karl G. (2007): International estimates of infertility prevalence and treatment-seeking. Potential need and demand for infertility medical care. In Hum Reprod 22 (6), pp. 1506–1512. DOI: 10.1093/humrep/dem046.
2Greenhall, E.; Vessey, M. (1990): The prevalence of subfertility. A review of the current confusion and a report of two new studies. In Fertility and sterility 54 (6), pp. 978–983.
3Subfertility. Causes, treatment and outcome (2003). In Best Practice & Research Clinical Obstetrics & Gynaecology 17 (2), pp. 169–185.
4Boivin, Jacky; Bunting, Laura; Collins, John A.; Nygren, Karl G. (2007): International estimates of infertility prevalence and treatment-seeking. Potential need and demand for infertility medical care. In Hum Reprod 22 (6), pp. 1506–1512. DOI: 10.1093/humrep/dem046.
5Moran, Lisa J.; Pasquali, Renato; Teede, Helena J.; Hoeger, Kathleen M.; Norman, Robert J. (2009): Treatment of obesity in polycystic ovary syndrome. A position statement of the Androgen Excess and Polycystic Ovary Syndrome Society. In Fertility and sterility 92 (6), pp. 1966-1982. DOI: 10.1016/j.fertnstert.2008.09.018.

Mėnesinių ciklo sutrikimai

Viena iš sudėtingiausių ir dažniausiai diskutuojamų temų yra mėnesinių ciklo sutrikimai. Jie kamuoja įvairaus amžiaus merginas, moteris ir gali būti bet kuriuo vaisingu gyvenimo laikotarpiu – nuo brendimo iki menopauzės. Normalus mėnesinių ciklas – 28 +/- 5-7 dienos. Jei menstruacinis kraujavimas pasireiškia kartą per mėnesį, kelių dienų paklaida nuo tikėtinos mėnesinių pradžios (datos) jokios reikšmės neturi. Per gausus ar per menkas kraujavimas, skausmai mėnesinių metu ar kraujavimo nereguliarumas – požymiai, kad ciklas yra sutrikęs.

Mėnesinės gali būti itin retos, dažnos, gausios, vien dėl psichologinių problemų, mitybos įpročių pakeitimo ar ligų. Merginos ar moterys, atėjusios pas ginekologą, dažnai skundžiasi šiais sutrikimais, tačiau juos gali nulemti ne liga, o išorinės priežastys.

Dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl įtampos, mitybos įpročių pakeitimo, neįprastai didelio fizinio krūvio, neteisingo kontraceptinių priemonių ar medikamentų vartojimo ir net klimato pasikeitimo (pvz. keliaujant).

Dėl dietos pakeisti mitybos įpročiai gali laikinai sutrikdyti mėnesines. Aštrus maistas, kava, arbata, tam tikri prieskoniai taip pat gali turėti įtakos. Sureguliavus mitybos įpročius menstruacinis ciklas vėl susireguliuoja.

Bręstančioms mergaitėms pirmosios mėnesinės dažniausia prasideda apie 12-13 gyvenimo metus, tačiau kartais ir vėliau, bet jei sulaukus 15-16 metų menstruacijos vis dar neprasidėjo, jau galima įtarti sutrikimą, vadinamą pirmine amenorėja. Antrinė amenorėja būna tada, kai buvę reguliarios mėnesinės netikėtai išnyksta ilgiau nei 6 mėnesiams. Pirminė amenorėja dažniausiai būna dėl genetinių priežasčių ar vaikystėje persirgtų sunkių infekcinių ligų, apsigimimų. Kartais pasitaiko atvejų, kai mėnesinės kartojasi tik tuomet, kol reguliariai vartojami lytinių hormonų turintys vaistai (pvz. kontraceptinės tabletės). Antrinė amenorėja dažniausiai atsiranda dėl streso, įtampos, nerimo ar išorinių aplinkos veiksnių. Negydoma amenorėja gali sukelti kitus negalavimus bei sutrikdyti moters vaisingumą, todėl svarbu išsiaiškinti mėnesinių ciklo sutrikimo priežastis.